Gamtos paveldas

Spausdinti

Priešistorės kultūros paveldo vertybės

Rajone gausu vertingų archeologijos, mitologijos paveldo objektų. Didžiausią registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių grupę sudaro seniausią mūsų krašto istoriją menantys archeologijos objektai. Kelmės rajone gausu geležies amžiaus pilkapynų, kurie sudaro apie 18 proc. visų žinomų Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos pilkapių, saugojama 12 pilkapių, 12 senkapių, 18 kapinynų, 27 senosios kapinės, aptiktos 9 senovės gyvenvietės ir kt.

Priešistorei pažinti reikšmingiausias yra archeologijos paveldas – seniausiai žinoma ir turbūt gausiausia paveldo rūšis, apimanti įvairius žmogaus veiklos pėdsakų turinčius objektus, apie kuriuos sužinome archeologinių kasinėjimų metodais. Prie gynybinę paskirtį turėjusių objektų priskiriami Bumbulių ir Pašimšės senovės gynybiniai įtvirtinimai.

Rajone yra 20 piliakalnių. Kultūrinę vertę turi 12 piliakalnių: Burbaičių, Kubilių, Pagryžuvio, Gudelių, Plūsčių, Vaidatonių, Bukantiškės, Galinių, Papilių, Papilalio, Gauciškės ir Kalniškių. Jie labai įvairūs savo dydžiu, aukščiu, forma ir įtvirtinimais. Didžiausias rajone yra Kubilių piliakalnis, kurio plotas – apie 16 675 m2, po to – Papilių (8 360 m2) ir Burbaičių piliakalniai. Mažiausias – Plūsčių piliakalnis (1 800 m2). Aukščiausi yra Burbaičių ir Kubilių piliakalniai, kurių šlaitai siekia net 24 m. Pagal formą daugiausiai rajone yra nupjauto kūgio formos piliakalnių, kiti – kalno formos.

Per amžių kaitą buvo pamiršta tikroji piliakalnių paskirtis, apie juos pradėtos kurti įvairios legendos. Yra užrašyta legenda, kurioje pasakojama, kaip buvo pastatyta pilis ant Papilalio piliakalnio Vaiguvos apylinkėse: Akmenių dvare apstojo pusę pulko raitelių ir tiek pat pėstininkų. Jie suvarė apylinkių žmones pilies statyti. Viršūnėje buvo pastatyta ąžuolinė siena, kad neslinktų žemė ir kalnas būtų statesnis. Ir čia nešė ir pylė žemes vyrai, moterys ir net vaikai. Maistą statytojams vežė iš Vaiguvos. Kai buvo pastatyta pilis, iškirto miškus, kad kalnas būtų iš Kražių matytis, kad būtų galima stebėti, ar nepasirodo priešo kariuomenė.

Yra padavimas, kad Burbaičių piliakalnį senovėje supylęs milžinas: Kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, kuri dabar vadinama Piliuku. Tautosakoje minimi mitologiniam paveldui priskiriami objektai, kurie buvo naudojami žmonių kulto ir kitoms reikmėms.

Rajone yra 2 alkvietės, 7 kalnai – jie yra siejami su pagonių kulto vietomis. Taip pat stūkso 12 mitologinių akmenų su įvairiais, primenančiais pėdas įdubimais ir ženklais. Šie įdubimai vadinami Dievo, Velnio, Vaiko, Žmogaus ar Gyvulio Pėdomis. Dalis akmenų yra su taisyklingos formos dubenimis. Yra vienas įregistruotas šaltinis Maironių kaime, kuriam žmonės priskyrė gydomąją galią, o vandenį vartoja įvairioms ligoms gydyti. Kražių seniūnijoje yra net 3 mitologinės vietos: Medžiokalnis, kalnas, vadinamas Sponsčiuku, ir akmuo Pašilėje, vadinamas Pono Dievo Grabu.

Labai daug legendų, pasakojimų apie Medžiokalnį pasiekė ir šias dienas. Manyta, kad Medžiokalnyje stovėjęs šventasis ąžuolas, iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. J. Jucevičius rašė, kad Medžiokalnyje buvusi šventykla, kurioje kartais pasirodydavusi deivė, kreipdamasi į žmones tokiais žodžiais: Lietuva yra miškuose. Kirskit miškus! Iškirsite miškus – nebebus Lietuvos. Vėliau Medžiokalnyje buvęs Kražių dvaro žvėrynas, kuriame medžiojo didikai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai. Ten mėgdavo ilsėtis Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Medžiokalnio gamtos grožis įkvėpė ir garsų Europos baroko poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų.