Gamtos ir pažinimo kelias

Spausdinti

Gamtos ir pažinimo kelias + edukacinės programos

Tytuvėnų regioninis parkas – tai ežeruotas pelkėtų apylinkių kraštovaizdis, kultūros paveldo vertybių, draustinių ir saugomų objektų gausa. Giliaus pažintinis takas – puikus poilsis pėsčiomis ir galimybė pasigėrėti vaizdinga ežero, pasak legendos, senovėje atūžusio oru ir užkritusio ant čia augusio miško, gamta; Bridvaišio piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje, buvusioje ežero saloje; apžvalgos bokštas suteikia puikią galimybę nuo Kokmaniškės kalno pasigėrėti apylinkių vaizdais, stebėti paukščius. 

Miško muziejus – čia eksponuojami paukščių inkilai, medžio drožiniai, paukščių lizdai, miško žvėrių ir paukščių iškamšos. Akmenų ruožas (Akmenų rūža). Akmenų ruožas (kitaip vadinamas Tučkinės) įspūdingas savo ilgiu - terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Šis ruožas susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, paskutinėje ledynų tirpimo stadijoje. Į rytus  nuo akmenų ruožo telkšojo prieledyninis ežeras, o vakarinėje pusėje tūnojo betirpstantis ledynas, buvęs šio ežero krantu. Patvenkto ežero vietoje dabar plyti terasa, o jos šlaitas sutampa su Akmenų ruožu.  Akmenų ruožas (Velniakelis). Velniakelis (kitaip vadinamas Paežerio, Peleniaus rūža) tęsiasi 350 m ir yra taisyklingos pylimo formos. Jo pietiniame gale, ties sodyba, plyti smėlio kūgis, kuris liudija, kad šioje vietoje iš ledyno plyšio ištekėjo tirpsmo vandens srautai, kurie ir išplovė Velniakelio akmenis. Ruožo atsiradimo istorija turi savo legendą. Žmonės pasakoja, jog kadaise gyvenęs dvarponis pardavė dūšią velniui, o mainais paprašė nutiesti akmeninį kelią. Raguotasis visą naktį tempė akmenis, o užgiedojus gaidžiams viską metė ir dingo...

Tytuvėnų apylinkės: viena gražiausių atodangų: Gryžuvos upės atodanga šalia Kubilių piliakalnio. Kukečiai: Burbaičių piliakalnis. Pasak legendos, jį senovėje supylęs milžinas, čia prasmego kadais stovėjusi bažnyčia. Šaukėnai: Svilės šaltiniai, trykštantys 1,8 ha plote, yra didžiausi Lietuvoje, čia iš žemės veržiasi per šimtas šaltinių; iš versmių ištekančiame Svilės upelyje (vieninteliame Lietuvoje) aptinkami ledynmečio reliktiniai vabzdžiai – arktinės apsiuvos).  Pustlaukio duobė – termokarstinės kilmės dauba, gamtos paveldo objektas. Gilus lašo formos duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 13 metrų, polinkis 30-40 laipsnių. Pietiniame bei rytiniame šlaite susiformavusi ryški terasa, o šiauriniame gale – protaka (susiaurėjimas). Pustlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas. Užventis: Švento Martyno pušis – yra 16 m aukščio ir 320 cm apimties;  vieta, kurioje auga ši pušis, nuo seno laikoma šventa.  Malūnas dar mena čia gyvenusią ir kūrusią rašytoją Šatrijos Raganą. Dabar čia įsikūrusiame sveikatingumo komplekse galima maloniai praleisti laiką. Užvenčio kraštotyros muziejus įsikūręs restauruotame senojo Užvenčio dvaro svirne. Šiame dvare jaunystėje dešimt metų gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. 

Dėmesio! Kviečiame užsukti sudalyvauti kulinarinio paveldo edukacinėje programoje "Naminės duonos kepimas". Šios programos tikslas yra ne tik perduoti informaciją apie  naminės duonos kepimą, bet ir skatinti visus dalyvius būti aktyviais dalyviais visuose duonos kepimo procesuose, o kartu ir išsikepti sau kepalėlį naminės duonos bei paskanauti patiekalų iš duoninės tešlos, kuriuos  patys dalyviai gamins bendruomenės virtuvėje.
Edukacinė programa vyksta Junkiluose (pakeliui iš Užvenčio į Kražius, 6 km, nuo Užvenčio). Daugiau informacijos www.kelme.lt - Turizmas - Kulinarinis paveldas
Kražiai: Medžiokalnis – senovėje čia buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės statula; į Medžiokalnį veda akmeniniai laiptai, grįsti Vytauto Didžiojo laikais.

Dėmesio! Kviečiame užsukti sudalyvauti edukacinėje programoje "Pas žemaičius atvykus". Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinti su lietuvių liaudies instrumentais: skudučiais, kanklėmis, žvangučiais ir kt. Dalyviai galės pabandyti pagroti visais instrumentais, na o piemenukų skudučius, kurie pagaminti iš nendrės ar garšvos, – pasigaminti patys. Įjungus visus instrumentus, bus sukurta grupė, kuri pagal ritminį elementą sugros muzikinį kūrinį. Vėliau dalyviai bus supažindinti su lietuvių liaudies dainomis ir išmokyti šokti vieną linksmiausių liaudiškų šokių – gransverą. Šalia muzikos ir šokių dalyviams bus pristatytas žemaitiškas patiekalas – kastinys, kurį pakviesime pasigaminti pačius dalyvius.

Pakražančio seniūnija:  Kriaučiaus akmuo – geologinis paminklas,  paskutiniojo ledynmečio reliktas, trečias pagal dydį akmuo Lietuvoje. Kelionės metu nuvažiuojama apie 150 km. Kelionės trukmė apie 10 val. Siūlome keliauti automobiliu.