Archeologijos pėdsakais...

Spausdinti

Archeologijos pėdsakais... + edukacinės programos

Tytuvėnai: Bridvaišio piliakalnis. Bridvaišio piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai 10 m aukščio kalnas ant Bridvaišio ežero kranto.  Jis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje - buvusioje ežero saloje. Padavimai mena, kad piliakalnyje esą mūro rūsiai ir juose paslėptas lobis, kad nuo pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda. Kiti porina, kad slaptais požemio takais piliakalnis susisiekia su bažnyčios požemiais.  Tytuvėnų apylinkės: Kubilių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, iš vakarų juosiamas Dubysos slėnio, iš pietų – Gryžuvos upės, iš šiaurės – griovos, kuria teka Molkasio upelis, yra didžiausias rajone. Kukečiai: Burbaičių piliakalnis plačiai žinomas savo padavimais ir legendomis.  Pasak vienos iš jų, senovėje jį supylęs milžinas, čia prasmego kadais stovėjusi bažnyčia.

Pakražantis: Papilių piliakalnis – dažniausiai pasitaikančios rajone nupjauto kūgio formos piliakalnis; piliakalnyje stovėjo nuo 1253 m. minimos Kražių žemės Kražių pilis, kurios piliavietė paminėta 1394 m. Bumbulių gynybiniai įtvirtinimai, vadinami Daugvierės kalnu.  Kriaučiaus akmuo – tai geologinis paminklas, paskutiniojo ledynmečio reliktas, trečias pagal dydį akmuo Lietuvoje.

Dėmesio! Kviečiame užsukti sudalyvauti kulinarinio paveldo edukacinėje programoje "Svečiuose Žalpių kaimo bendruomenėje". Žalpių kaimo bendruomenės edukacinė programa skirta vaikams ir suaugusiesiems. Edukacinė programa paruošta, remiantis istoriniais šaltiniais, senų vietinių gyventojų sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Pristatoma edukacinė programa suteikia galimybę susipažinti su Žalpių krašto istorija, papročiais, paskanauti žalpiškių šeimininkių paruoštų patiekalų. Sukurtos edukacinės programos tikslas yra ne tik perduoti informaciją, gauti žinių ir įgyti patyrimo, bet ir paskatinti pabūti aktyviais dalyviais, kartu gerai praleisti laiką. 

Medžiokalnis – senovėje čia buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės statula. Į Medžiokalnį veda akmeniniai laiptai, grįsti Vytauto Didžiojo laikais.

Dėmesio! Kviečiame užsukti sudalyvauti kulinarinio paveldo edukacinėje programoje "Naminės duonos kepimas". Šios programos tikslas yra ne tik perduoti informaciją apie  naminės duonos kepimą, bet ir skatinti visus dalyvius būti aktyviais dalyviais visuose duonos kepimo procesuose, o kartu ir išsikepti sau kepalėlį naminės duonos bei paskanauti patiekalų iš duoninės tešlos, kuriuos  patys dalyviai gamins bendruomenės virtuvėje. Edukacinė programa vyksta Junkiluose (pakeliui iš Užvenčio į Kražius, 6 km, nuo Užvenčio). Daugiau informacijos www.kelme.lt - Turizmas - Kulinarinis paveldas

Šaukėnai: Pustlaukio duobė – termokarstinės kilmės dauba, gamtos paveldo objektas. Gilus lašo formos duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 13 metrų, polinkis 30-40 laipsnių. Pietiniame bei rytiniame šlaite susiformavusi ryški terasa, o šiauriniame gale – protaka (susiaurėjimas). Pustlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas.  Kalniškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Biržės kalnu, Biržės pilimi. Manoma, jog ant piliakalnio stovėjo pilis, o po ja plyti požemių tinklas.  Kelionės metu nuvažiuojama apie 130 km. Kelionės trukmė apie 8 val. Siūlome keliauti automobiliu.