Nekilnojamas turtas investuotojams

Spausdinti

Kelmės rajono savivaldybė yra Šiaulių apskrities pietvakarinėje dalyje, kuriuos centras – Kelmė. Kelmės miesto įkūrimo data laikoma 1484 m., kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XV a. minimas Kelmės dvaras. 1591 m. Kelmės dvarą su miesteliu įsigijo Jonas Gruževskis.  Gruževskių šeima šį dvarą valdė daugiau kaip 300 metų. Kelmė – vieta, kur pirmiausia Lietuvoje buvo iškelta 1831 m. sukilimo vėliava.

Savivaldybėje yra 3 miestai – Kelmė, Tytuvėnai, Užventis, ir 6 miesteliai – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai ir Žalpiai.

Kelmės rajonas, būdamas prie istorinio Via Hanza kelio,  traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir kitų upių vingiais, tyrais ežerais, daugybe paveldo objektų.

Kelmės rajono savivaldybės plotas sudaro  – 1705 km² (20 % apskrities ploto). Kelmės rajone yra Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių, Pakražančio, Šaukėnų, Tytuvėnų apylinkių, Tytuvėnų, Užvenčio, Vaiguvos seniūnijos.

Rajone yra net 7 draustiniai (Šilkainių geomorfologinis, Šatrijos kraštovaizdžio ir kt.) ir 4 regioniniai parkai (Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Dubysos, Varnių).  Per teritoriją teka Dubysa ir Venta su intakais. Tyvuliuoja 53 ežerai (didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų), 10 tvenkinių (Aunuvėnų, Kentrių, Pašiaušės). Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Priskaičiuojama apie 10 parkų. Žymiausias iš jų – Pagryžuvio parkas. Žemės ūkio naudmenos sudaro 56,9 %, miškai – 28,4 %, keliai – 1,6 %, užstatyta teritorija – 1,9 %, vandenys – 2,4 %, kita žemė – 8,8 %.

Kelmės rajone savivaldybės susisiekimo sistemą formuoja šios pagrindinės transporto rūšys: autotransportas, geležinkelis. Kelmės rajono savivaldybėje taip pat yra aerodromai (Vaiguvos, Mockaičių ir Liolių vietovėse).

Kelmė patenka į Šiaulių urbanistinės koncentracijos arealo šiaurinį pakraštį. Kelmės miestas yra šalia Via Hanseatica — magistralės A12 Ryga—Šiauliai—Tauragė—Kaliningradas. Atstumas nuo miesto centro iki kelio Vilnius—Klaipėda — 23 km, iki Šiaulių — 42 km. Kiti susisiekimo tinklai:

  •     rytų kryptimi — valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 157 Kelmė—Tytuvėnai su Kelme, Šiauliais. Atstumas nuo miesto centro iki Tytuvėnų — 19 km;
  •     vakarų kryptimi — valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 158 Kelmė—Užventis su Užvenčiu. Atstumas iki Užvencio — 27 km;
  •     pietryčių kryptimi — valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3503 Raseiniai-Lioliai-Kelmė su Raseiniais. Atstumas iki Raseinių — 32 km;
  •     su Bubiais — rajoninis kelias Nr. 2106 Kelmė—Noreišiai—Bubiai, atstumas iki Bubių 28 km;
  •     ivažiavimui iš A12 į Kelmę iš pietų pusės naudojamas kelias Nr. 2107 Kelmė—Mickiai, prie kurio yra Naudvario gyvenvietė, besiribojanti su Kelmės miestu;
  •     dar jungia miestą rajoniniai keliai Nr. 2104 Pagojis—Butkiškė—Kražiai, Nr. 2124 Kelmė—Gaštynai—Kalniškiai—Klėtiškė, Nr. 2117 Paverpenis—Butkaičiai—Mockaičiai bei vietinės reikšmės keliais su miesteliais ir kaimais.

Kelmės rajone savivaldybėje 2011 m. statistikos departamento duomenimis sudarė 1722 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių tik 9% buvo su patobulinta kelių danga.

Geležinkeliai. Kelmės rajono savivaldybėje veikia AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Radviliškio regionų stočių skyriaus Tytuvėnų geležinkelio stotis. Rajono pietrytinėje dalyje (pro Tytuvėnus – nuo 29 km 1 pk. Iki 45 km 1pk.) teritoriją kerta geležinkelio Radviliškis-Pagėgiai (1 km iki 143 km) 16 km ruožas. Vežami įvairūs kroviniai: skalda, mediena, statybinės medžiagos, mineralinės trąšos, skystas kuras. Keleiviniai traukiniai šiuo metu nekursuoja.

kelmes rajonas bp sprendiniai 5786 2