Regioniniai parkai

Spausdinti

Tytuvėnų regioninis parkas

Apie parką

Tytuvėnų regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti kalvotą, pelkėtą, ežeringą apylinkių kraštovaizdį, senovinius Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistinius paminklus, savitą gamtą bei kultūros paveldo vertybes. Regioninio parko teritorija išsidėsčiusi Kelmės, Raseinių ir Radviliškio rajonų sandūroje. Beveik 60 % parko teritorijos užima draustiniai: teritorijos, kuriose apsaugos režimas yra sugriežtintas. Sunkiai įžengiamiems, pelkėtiems miškams apsaugoti įsteigtas Užpelkių gamtinis rezervatas.

Dviračių trasa

Aplink Giliaus ir Bridvaišio ežerus nutiesta 13,5 km ilgio dviračių trasa, kuria važiuojant galima pamatyti gražiausius apylinkių kraštovaizdžius, susipažinti su įdomiais lankomais objektais, apylinkes apžvelgti nuo bokšto. Aplink Giliaus ežerą įrengtas pažintinis takas, keliaujantiems atveriantis savitą paežerių gamtą. Ypač daug lankytojų sulaukia Tytuvėnų bažnyčios vienuolyno ansamblis ir Šiluva – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta.

Kraštovaizdis

Unikalus kraštovaizdis, gaivus ežerų vanduo bei apylinkių istoriją menantys kultūros objektai sudomins tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio mėgėjus. Skaidrus ežerų vanduo, kur galima vėją gaudyti burlente, paplaukioti valtimis ar vandens dviračiais ar, nutaikius dienelę, ramiai pažvejoti. Po apylinkes pasižvalgyti galima ir pėsčiomis, ir dviračiais, ir automobiliu.

Maršrutai ir ekskursijos

Tytuvėnų regioninio parko direkcija lankytojams rekomenduoja įvairias pažintines ekskursijas, teikia gido paslaugas:

1. Tytuvėnų dviračių trasa. Jos ilgis 13,5 km. Trasos ilgis aplink Giliaus ežerą 5 km, o aplink Bridvaišį 6,5 km. Tytuvėnų miesto gatvėmis trasa vingiuoja apie 2 km. Keliaujant galima susipažinti su svarbiausiais Tytuvėnų krašto kultūros ir gamtos objektais bei pasigrožėti vaizdingomis krašto apylinkėmis.

2. Giliaus ežero pažintinis takas. Su Giliaus ežeru ir pakrantėmis susipažinsite keliaudami 3,3 km ilgio pažintiniu taku. Trumpo poilsio pakvies įrengti Giliaus ežero pliažai ir atokvėpio vietos. Keliaujant pažintiniu taku plačiau susipažinti su ežero gyvūnijos ir augalijos įvairove padės informaciniai stendai. Nuo apžvalgos bokštelio atsiveria vaizdas į ežerą bei unikalią „kabančią“ pelkę.

3. Susipažinimo su parku maršrutas. Kelias vingiuoja pro Tytuvėnų ir Šiluvos miestelius, siekia senąsias Roglaičių kaimo kapines, Akmenės bei Rinkšelių akmenis, buvusią Pašakarnio dvaro sodybą ir pro Kokmaniškės kalną sugrįžta atgal į Tytuvėnų miestelį. Bendras trasos ilgis – 28 km. Tai puiki galimybė susipažinti su miesteliais, apylinkių kraštovaizdžiu. Pakilę ant Kokmaniškės kalno ir užkopę į apžvalgos bokštą, galėsite pasigėrėti apylinkių vaizdais.

4. Maršrutas automobiliais ir pėsčiomis po Tytuvėnų miestelį ir jo apylinkes (tiems, kas nori greitai ir daug pamatyti). Keliaudami šiuo maršrutu, kuris trunka apie 2 valandas, trumpai susipažinsite su Giliaus ežero pažintiniame take esančiomis gamtos vertybėmis, Apušio ežeru, Miško muziejumi, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, pasigrožėsite Tytuvėnų apylinkėmis nuo 15 m aukščio apžvalgos bokšto, užlipsite ant Bridvaišio piliakalnio.

5. Miško muziejus. Čia įrengtos ekspozijos lankytojus supažindina su šio krašto fauna, liaudies meistrų kūryba, regioninio parko reljefu. 6. Paukščių stebėjimas. Rudenį buvusiuose durpynuose ir gretimuose laukuose susirenka tūkstančiai gervių. Vakare jos skrenda į atviras vietas durpynuose. Tai pats geriausias laikas pasigrožėti šiais paukščiais.

6. Akmenų ruožas "Akmenų rūža". Akmenų ruožas (kitaip vadinamas Tučkinės) įspūdingas savo ilgiu - terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Šis ruožas susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, paskutinėje ledynų tirpimo stadijoje. Į rytus  nuo akmenų ruožo telkšojo prieledyninis ežeras, o vakarinėje pusėje tūnojo betirpstantis ledynas, buvęs šio ežero krantu. Patvenkto ežero vietoje dabar plyti terasa, o jos šlaitas sutampa su Akmenų ruožu. Akmenų tankis vietomis siekia net iki 30 riedulių 16 kvadratinių (4x4m) metrų plote. Ruožas užsibaigia  smėlingu išnašų kūgiu. Pažintinis takas įsikūręs šalia Kiaunorių miestelio, šalia kelio Tytuvėnai - Šiauliai.


Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras

Miško g. 3, Tytuvėnai, Kelmės r.
Tel./faks. (8 427) 59 031
El. paštas tytuvenurp@trp.lt
Internetinė svetainė www.trp.lt

Dubysos regioninis parkas

Apie parką

Dubysa – viena vaizdingiausių Lietuvos upių, 14-a pagal ilgį (138,9 km). Parko teritorija upė vingiuoja 65 km. Parko teritorija priskiriama Raseinių ir Kelmės rajonams. Visą parko plotą sudaro draustiniai, net du iš jų – Lyduvėnų ir Betygalos – saugo kraštovaizdį. Geriausias būdas išvysti parką – plaukti baidare ar valtele nuo Maironių kaimo (65 km maršrutas, 1–2 d. žygis) bei atvykus į Lyduvėnus, Betygalą, pakeliauti pėsčiomis po apylinkes. Turistai automobiliu parko įžymybes aplankytų per dieną, bet išsamesnį vaizdą apie saugomas gamtos ir kultūros vertybes galima susidaryti tik žygiuose su patyrusiais parko direkcijos specialistais.

Vandens turizmas

Dubysa – viena gražiausių Lietuvos upių bei populiariausių vandens turizmo trasų. Dubysos upė Dubysos regioninio parko teritorijoje vingiuoja 65 km. Dubysos vandens turizmo trasa (ilgis – 35 km). Vaizdingas stačiašlaitis Dubysos senslėnis, pakrantėse rymantys piliakalniai, natūralios salpinės pievos, šlaitais srūvančių intakų gurgenimas, apsistoti tinkamos stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos sukuria poilsiui tinkamą atmosferą. Dubysos slėnis yra vienas iš raiškingiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio pavyzdžių Lietuvoje. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam turizmui.  Įrengtos stovyklavietės ir poilsiavietės su pavėsinėmis, laužavietėmis, gėlu vandeniu ir kt. infrastruktūra, trasoje pastatytos informacinės rodyklės. Trasoje esančiose stovyklavietėse ir poilsiavietėse patogu pradėti ar baigti kelionę upe: lėkšti Dubysos krantai, geras privažiavimas, yra automobilių stovėjimo aikštelės. Vandens turistams stovyklavietes nurodo specialūs ženklai.

Dubysos regioninio parko direkcija
Dominikonų g. 2A, LT-60169, Raseiniai
Tel. / faks. (8 428) 70 330
El. paštas dubysosrp@raseiniai.lt
Internetinė svetainė http://www.dubysa.info

Kurtuvėnų regioninis parkas

Apie parką

Kurtuvėnų regioninis parkas plyti Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Šiaurės pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės, ozai, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi 17-oje draustinių. Kultūros ir gamtos vertybės
Svarbiausios gamtos vertybės: Šaukėnų–Kurtuvėnų miškų masyvas, Pageluvio ežerynas (10 ežerų), vaizdingas Dubysos slėnis, Ilgos pelkynai. Vakarinėje parko dalyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai – 1,8 ha plote „verda“ daugiau kaip šimtas įvairaus dydžio „akių“.
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Dubysos–Ventos perkaso hidrosistema, Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai, Kurtuvėnų, Bubių, Gelučių, Žadvainių dvarų sodybos, barokinė Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, V. Pūtvio-Putvinskio memorialinė sodyba Šilo Pavėžupyje, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžiapilio, Kurtuvėnų, Bakausių piliakalniai.

Galimybės poilsiauti
Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiui skirtos 7 rekreacinės zonos: Bubių, Geluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos ir Vėžežerio.Populiariausi yra Geluvos ir Bijotės ežerų paplūdimiai. Gražiausias regioninio parko lankytinas vietas galima apžiūrėti keliaujant parko schemoje pažymėta dviračių-autoturizmo trasa. Dviračių takas (17 km) nutiestas nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų. Kurtuvėnuose dviračius galima išsinuomoti. Pėstiesiems įrengtas pažintinis takas (4,5 km) aplink Juodlės ežerą. Parko svečiai gali apsistoti buvusioje Kurtuvėnų dvaro sodyboje įrengtoje stovyklavietėje, kaimo turizmo sodybose, poilsiavietėse.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
Parko g. 2, Kurtuvėnai, LT-80223 Šiaulių r.
Tel. (8 41) 37 0333
El. paštas info@kurtuva.lt
Internetinė svetainė www.kurtuva.lt

Varnių regioninis parkas

Apie parką

Įsteigtas 1992 m. Regioninio parko teritorija užima 33 508 ha plotą, buferinės apsaugos zona – 16 881 ha. Parko teritorija priskiriama Telšių, Šilalės ir Kelmės rajonams.  Gamtos vertybės  Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras – Lūkstas, garsėjantis gintaru. Parko teritorijoje prasideda didžiosios Žemaitijos upės: Minija, Virvytė, Venta, Kražantė,  Akmena. Varnių regioninio parko kraštovaizdžio savitumą lemia unikalūs ežerai,  daugybė pelkių, pasižyminčių gausia biologine įvairove bei ledynmečių paliktos  keiminių plokščiakalvių „kepurės“, nuo kurių atsiskleidžia Žemaitijos kraštovaizdžio  grožis, saviti ir unikalūs Varnių ir Luokės urbanistiniai kompleksai.  Ypatingu raiškumu pasižymi Šatrijos moreninis masyvas.

Šatrijos kalnas iš aplinkos išsiskiria didžiausiu Lietuvoje  santykiniu aukščiu. Sakoma, jog Šatrija – kiekvienam lietuviui iškiliausias kalnas.  Archeologų manymu, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, kad čia buvo vienas svarbiausių senojo l  lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Nuo Šatrijos matai  neaprėpiamai plačią ir šviesią kalvotą žemę – net plika akimi įžiūrimas už 35 km  stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis,  Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu  šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai.  

Varnių regioninio parko direkcija
Ožtakių kaimas, Varnių seniūnija, Telšių r.
Tel. / faks. 8 444 47 415
El. p. varniu-rp@takas.lt
Internetinė svetainė www.varniuparkas.lt